..kone dvidesimti metu saudziau voveres per kiaura stoglangi ir ne karto nebuvau suvirpines sirdeles. si karta taikausi i ezi ir negaliu patiketi savimi, savo su metais turbut atsiradusiu silpnumu. akys pilnos asaru, kojos nelaiko, pirstas uzmires, o del nepakankamo rubu skaiciaus jauciu stingdancia vesa krutineje. lendu atgal kur silta, imetu pora sausmedziu i zidini antrame aukste, uzdarau palepes duris ir nukabinu kopecias. kampas kuriame laikau savo triju vamzdziu drilinga si vakara kaip reta tamsus. pasisvieciu zvake ir pastatau tiek metu myleta ginkla i jo vieta. nusukus zvake kampa vel uzpila tamsa, paslepdama viska kas susije su mudvieju draugyste nezinioje. nenoredamas pazadinti Svetlanos nusiaunu aulinius ir isispiriu i siltas triusio kailio slepetes bei pasuku virtuves link. dar nuo ryto ataususi ant stalo palikta arbata pasirodo gundanti ir neuzilgo pagaunu save beieskant sausainiu, dar pries savaite Broniuko cia paliktu. paciumpu nuo kedes atloso puspalti ir bandau susisildyti. kojos vis dar silpnos. sausainiai baigiasi, nubraukiu trupinius rankove ir pasuku miegamojo link. eidamas pro sali pasemiu puodeli vandens, praskalaves burna ji isspjaunu pro galines duris i grindu neturincia veranda-siltnami, kuriame Svetute augina egzotiskus siltu krastu kaktusus. verandos sienas naudoju voveriu iskamsom kabinti. miegamajame niekas nepasitinka tik tylus kvepavimas. sujudines sugulove pats isitaisau salia ir uzsikloju anytos siutu uzklotu is desimciu skirtingu rastu medziagu. uzpuciu zvake, uzsikloju ir iskart pasijauciu jaukiau. zinau, kad esu tame paciame pasaulyje kaip ir mano drilingas, zinau, kad rytoj jei ir drebes kojos bei kres saltis vistiek busiu kartu su juo. Svetlana atsikosti, atsisuka ir mane apsikabina. dabar mes trise.