..sauleta diena mudu su Telioku isejome prie uzutekio meskeriu pamirkyti. saule ragino keltis anksti, teptis batona sviestu ir makaluoti saukstu trilitriniame stiklainyje kol issimaisys tirsta avieciu uogiene kuria Telis taip megsta tirpinta, ypac kai lieka keli centimetrai nuo dugno. uzsivercia ir krapsto liezuviu seklytes vis atsisukdamas ir pakeldamas strazdanotus skruostus sypsenai. sliekus kasem is vakaro. lektarna pasviesdami, nes niekaip negalejau isimti isbegusiu bateriju is savojo geltono plastmasinio prozektoriaus "Saulute", vertem kastuva po kastuvo kol skardine nuo zirneliu prisipilde riebiais, per vasara pudimu imitusiais raudonais naktiniais sliekais. Teliokas visa kelia iki upes sokinejo is dziaugsmo, kartais duodavo man savo meskere ir pats, nubeges i krumus, prisilauzydavo lazdyno pagaliu, kuriais dauzydavo pakeles dilgeles. nueje savo vieton susiradom po rasta atsisest, uzsimetem meskeres ir laukem dideliu laimikiu. niekaip negalejau is galvos isvaryti minciu apie namuose manes belaukiancia Aliute, kartais net nuskrisdavau galvoje su ja i tolimaji Tailanda, Vietnama bei Kirgizija, svajojau kaip kemsam sviezius ir lengvai besilupancius mandarinus, mindom ryzius bei pliuskenames purvo voniose. Telis karts nuo karto priejes suspausdavo mano uodu sukandziota riesa ir pradedavo tyliai pasakoti apie gamtos pazinimo vadovelio temas, pasakojo kaip gandrai isskrenda i siltus krastus, kaip varles uzmiega salciams prasidejus ir kaip dolomitas yra kasamas Akmenes rajone. nors jo istorijos manes giliai ir nejaudino, bet vistiek jauciau kazka bendro ir neisskiriamo tarp musu, jauciau vilti ir tikejima siandienos sekme. kartais persimesdavom patarimais apie tai kaip toliau uzmesti ir apie tai koki kabliuka geriau naudoti bei kaip ji uzristi. niekaip negalejau is galvos iskratyti Alinos. vakare valgem jos virta zuviene, ejom miegoti ir planavom kas sau. Aliutei uzmigus bandziau prisiminti gera vieta veziavimui. Teliukas nemiegojo, droze nauja putine plude jo jau senai suplanuotai sekanciai iskylai prie upes.