..prilukstenau pilna dubeneli riesutu ir nebeismastau kaip italpinti dar viena. nerimaudamas vaiksau pirmyn atgal, kasaus plaukus, mojuoju rankom, galiausiai spjaunu i kriaukle ir uzsiimu visuomeniskai naudingais dalykais: deklamuoju visu sirdis glostancias eiles, skambinu nuostabius kankliu garsus ir neduodu liaudziai uzmigti savo paciu laidotuves. pasukineju akis labiau i sonus ir pastebiu dar daugiau. dabar ne tik as ir Jonas turim bendra paslapti, bet ir Julija, Milda, bei Kotryna. esam prisieke vieni kitiems, kad busim kartu ir neneigsim sukryziuotu pirstu fakto. zinau, kad vengsiu akiu kontakto dar kelis menesius, zinau tai kaip mielinius blynus tylu uzgaveniu vakara. ilgai dar prisiekinesiu, kad esu vertas daugiau. ilgai neigsiu, kad visa tai kas yra grazu is tikro nera grazu, net gi slykstu. tiesa pasakius, didesnio grotesko nei vidutinio amziaus barzdoti vyrai, barskinantys i elektinius virdulius, nesu mates ir nemanau, kad kada nors troksciau isvysti.