..beveik nenoromis atsikandu obuolio su didziuliu kirminu serdyje. surenku viska ka turiu tvirto savy ir, nugalejes karteli, kramtau kol nuryju. aplink vien laimingos pasitenkinimo ir savigeros sypsenos, glostancias egzotiskas ne tokias jau iprastas ir niekam kitam neidomias galvas. akys metosi po kambari ir vis uzkliuva uz to pacio kampo, stovincio visai salia manes. gal ir sitie apvalimai istroske, kad ir ne siltu krastu, bet visgi egzotikos, kuria galiu suteikti iki kazkokio, dar man paciam nezinomo, laipsnio. juk moku apsimesti, kad ja sunkiai suprantu ir, kad nemegstu buti panasus i tuos nelaiminguosius, kuriem irgi galvoje viena mitis - buti kazkuo daug laisvesniu ir ne tokiu paprastu eiliniu sunsnukiu, buti tuo nuostabiu zmogum is likusio pasaulio. kita vertus ar as tikrai to noriu, ar noriu ka nos apgaudineti ir meluoti, apsimesti tuom kuom nesu ir gauti ta minkstu ir nesulaikomai virpanciu sokant apvalumu rinkini, kuris si specialu vakara nuo mano akiu tikrai nenuplys. nelamingas mano ego vel ikiso savo trigrasi galvon ir sujauke taip dar nepilnai nusistovejusias emocijas bei fiziologini branduma. suspaudziu kumsti ir zinau, kad sau vadovauti galiu tik as pats. tik as galiu nuleisti ego i kulnus ir priversti save elgtis taip, kaip kekviena nevisiskai tos kontroles suzalota butybe. ar kazkokia nesuprantama ir nepilnai emocionali prigimtis gali mane ignoruoti, teisti ar neskaityti lygiu tarp kitu, egzotisku egzemplioriu, ar tas visas bumbulas kuris uzmerkia ju vizualines fantazijas butinai turi buti nukreiptas mano link? ne. atsakau sau ir lyg pajauciu sirdi suspurdant. zinau, kad tai igimta sirdies liga, bet stengiuos apie tai mastyti kaip apie ego sugrizima is kulnu i virsutines kuno dalis, i kuno dalis, kurios kontroliuoja tai kas vyksta apacioje ir taip nutraukiu eile niekam nereikalingu blogu emociju, kurios lydedavo mane kai apacia valde virsu, kai galva nebuvo autoritetas paciai mano paties esybei. kas dabar? nenoriu buti vienas. nenoriu buti neegzotiskas ir nekalbantis ta kita kalba, kuri yra dar kitokesne nei ta, kurios visi taip meiliai ir su seksualine aliuzija mokinasi per tiesioginius santykius tarp objektu. meile nevaidina vaidmens sitoje visoje prakeiksmu raizgalyneje. meile isviso nevaidina jokio vaidmens, kai tai kas ja pacia kontroliuoja yra nustumta i pacius zemiausius gyvavimo subobjektus. suprates ir sia, ne ka geresne medalio puse lieku visiskame paties saves nevaldyme ir vis dazniau jauciu pastumejima isipilti svaiginanciu gerimu, kurie ka tik minetas mintis nors kelioms valandoms paslepia niekam nezinomame kampe. keliu taure uz taure, kuri vercia mane negalvoti apie tai kodel as tos taures noriu. hmm,.. gan zema, a?