..kone dvidesimti metu saudziau voveres per kiaura stoglangi ir ne karto nebuvau suvirpines sirdeles. si karta taikausi i ezi ir negaliu patiketi savimi, savo su metais turbut atsiradusiu silpnumu. akys pilnos asaru, kojos nelaiko, pirstas uzmires, o del nepakankamo rubu skaiciaus jauciu stingdancia vesa krutineje. lendu atgal kur silta, imetu pora sausmedziu i zidini antrame aukste, uzdarau palepes duris ir nukabinu kopecias. kampas kuriame laikau savo triju vamzdziu drilinga si vakara kaip reta tamsus. pasisvieciu zvake ir pastatau tiek metu myleta ginkla i jo vieta. nusukus zvake kampa vel uzpila tamsa, paslepdama viska kas susije su mudvieju draugyste nezinioje. nenoredamas pazadinti Svetlanos nusiaunu aulinius ir isispiriu i siltas triusio kailio slepetes bei pasuku virtuves link. dar nuo ryto ataususi ant stalo palikta arbata pasirodo gundanti ir neuzilgo pagaunu save beieskant sausainiu, dar pries savaite Broniuko cia paliktu. paciumpu nuo kedes atloso puspalti ir bandau susisildyti. kojos vis dar silpnos. sausainiai baigiasi, nubraukiu trupinius rankove ir pasuku miegamojo link. eidamas pro sali pasemiu puodeli vandens, praskalaves burna ji isspjaunu pro galines duris i grindu neturincia veranda-siltnami, kuriame Svetute augina egzotiskus siltu krastu kaktusus. verandos sienas naudoju voveriu iskamsom kabinti. miegamajame niekas nepasitinka tik tylus kvepavimas. sujudines sugulove pats isitaisau salia ir uzsikloju anytos siutu uzklotu is desimciu skirtingu rastu medziagu. uzpuciu zvake, uzsikloju ir iskart pasijauciu jaukiau. zinau, kad esu tame paciame pasaulyje kaip ir mano drilingas, zinau, kad rytoj jei ir drebes kojos bei kres saltis vistiek busiu kartu su juo. Svetlana atsikosti, atsisuka ir mane apsikabina. dabar mes trise.

..sauleta diena mudu su Telioku isejome prie uzutekio meskeriu pamirkyti. saule ragino keltis anksti, teptis batona sviestu ir makaluoti saukstu trilitriniame stiklainyje kol issimaisys tirsta avieciu uogiene kuria Telis taip megsta tirpinta, ypac kai lieka keli centimetrai nuo dugno. uzsivercia ir krapsto liezuviu seklytes vis atsisukdamas ir pakeldamas strazdanotus skruostus sypsenai. sliekus kasem is vakaro. lektarna pasviesdami, nes niekaip negalejau isimti isbegusiu bateriju is savojo geltono plastmasinio prozektoriaus "Saulute", vertem kastuva po kastuvo kol skardine nuo zirneliu prisipilde riebiais, per vasara pudimu imitusiais raudonais naktiniais sliekais. Teliokas visa kelia iki upes sokinejo is dziaugsmo, kartais duodavo man savo meskere ir pats, nubeges i krumus, prisilauzydavo lazdyno pagaliu, kuriais dauzydavo pakeles dilgeles. nueje savo vieton susiradom po rasta atsisest, uzsimetem meskeres ir laukem dideliu laimikiu. niekaip negalejau is galvos isvaryti minciu apie namuose manes belaukiancia Aliute, kartais net nuskrisdavau galvoje su ja i tolimaji Tailanda, Vietnama bei Kirgizija, svajojau kaip kemsam sviezius ir lengvai besilupancius mandarinus, mindom ryzius bei pliuskenames purvo voniose. Telis karts nuo karto priejes suspausdavo mano uodu sukandziota riesa ir pradedavo tyliai pasakoti apie gamtos pazinimo vadovelio temas, pasakojo kaip gandrai isskrenda i siltus krastus, kaip varles uzmiega salciams prasidejus ir kaip dolomitas yra kasamas Akmenes rajone. nors jo istorijos manes giliai ir nejaudino, bet vistiek jauciau kazka bendro ir neisskiriamo tarp musu, jauciau vilti ir tikejima siandienos sekme. kartais persimesdavom patarimais apie tai kaip toliau uzmesti ir apie tai koki kabliuka geriau naudoti bei kaip ji uzristi. niekaip negalejau is galvos iskratyti Alinos. vakare valgem jos virta zuviene, ejom miegoti ir planavom kas sau. Aliutei uzmigus bandziau prisiminti gera vieta veziavimui. Teliukas nemiegojo, droze nauja putine plude jo jau senai suplanuotai sekanciai iskylai prie upes.